- vilagas
- ×vìlagas sm. (3b) 1. D.Pošk kailis su plaukais: Palauk, palauk, viešpateli, pasikratau vilagelį bei nukuriu in mareles pasiklaustei sesytelės Gmž(Krd). Jo kepurė buvo vilagė̃lio, tokios sugarbėjusios vilnelės Vlk. 2. Ppl žieminė kepurė, apsiūta kailiu: Žusimovė tėtulis vìlagu Pls.
Dictionary of the Lithuanian Language.